1. Briuselyje, labiau nei kur kitur, yra svarbu mokytis kalbų, bet tai taip pat neturėtų būti taip sudėtinga turint omenyje, kad mes žinome, kaip tai daryti ir patiriame malonumą padėdami vienas kitam.
2. Gebėjimas kalbėti prancūziškai, olandiškai ir angliškai neturėtų būti keleto privilegijuotųjų monopolija, bet turėtų tapti bendras visų briuseliečių, nepaisant jų socialinės padėties ar gimtosios kalbos, turtas.
3. Niekas neturėtų gėdytis vartoti kalbą, kuria nekalba gerai. Nėra geresnio būdo ją išmokti ar išlaikyti.
4. Kiekviena Briuselyje praleista diena gali ir turi suteikti galimybę kiekvienam iš mūsų šiek tiek patobulinti vieną iš mūsų kalbų ir padėti kitiems patobulinti vieną iš jų.
5. Kalbos mokymasis nėra nulinės sumos žaidimas : nauja kalba neturėtų būti mokomasi jau mokamų kalbų sąskaita.
6. Niekada nėra per vėlu pradėti mokytis naujos kalbos. Taip pat tai nėra ir per anksti : nėra poreikio laukti, kuomet mes visiškai įvaldysime vieną kalbą, prieš pradėdami mokytis kitos.
7. Mūsų vaikų smegenys yra puikiai pritaikytos mokytis keleto kalbų tuo pačiu metu. Todėl ankstyvas mokymasis vėliau gali padėti sutaupyti daug laiko, pastangų ir pinigų. Visgi visiškai sėkmei yra reikalinga gerai apgalvota strategija tiek namuose, tiek mokykloje.
8. Jei vaikai mokykloje mokosi ne savo tėvų gimtąją kalba, svarbu, kad tėvai ją išmoktų. Visgi, kuomet bendraujama su savo vaikais, įprastai, kaip galima nuosekliau, jiems yra geriau kalbėti jų geriausiai mokama kalba, kuri įprastai yra jų gimtoji kalba. Perduoti šią kalbą vaikams yra viena iš gražiausių dovanų , kurią jie gali gauti.
9. Audiovizualinė žiniasklaida ir internetas yra nuostabūs kalbos mokymosi įrankiai, bet tik jei naudojami protingai.
10. Kalbėti kito kalba nėra pažeminimas, bet privilegija, tai pagarbos ir galimybės ženklas.

Translation : Lina Marcinkuté