1. Briuselyje mokytis užsienio kalbų yra svarbiau, negu kitur, antra vertus, čia jų mokytis lengviau. Ypač kai žinai, kaip tai daryti ir kai malonu padėti vienas kitam.

2. Kalbėti prancūziškai, olandiškai ir angliškai negali būti kelių žmonių privilegija, tai turi tapti bendru visų Briuselio gyventojų privalumu, nesvarbu, koks jų socialinis statusas ir gimtoji kalba.

3. Ne gėda kalbėti kalba, kurią nelabai moki. Būtent bendraudami mokomės ir palaikome kalbinius įgūdžius.

4. Briuselis kasdien gali ir turi suteikti galimybę mums visiems gerinti savo kalbinius įgūdžius ir padėti tai daryti kitiems.

5. Kalbų mokymasis nėra viena pergalė ir vienas pralaimėjimas : mokydamasis naujos kalbos neprarandi jau išmoktų kalbų įgūdžių.

6. Mokytis naujos kalbos nebūna per vėlu. Ir nebūna per anksti : visiškai nebūtina pirma puikiai išmokti vieną kalbą, o paskui mokytis kitų.

7. Vaikų smegenys yra ypač imlios mokytis keleto kalbų vienu metu. Todėl ankstyvasis mokymasis leidžia sutaupyti daug laiko, energijos ir pinigų vėliau. Tačiau sėkmingam mokymuisi būtina gerai apgalvota strategija tiek mokykloje, tiek namuose.

8. Jeigu tėvų gimtoji kalba skiriasi nuo kalbos, kuria vaikai mokosi mokykloje, svarbu, kad ir tėvai jos mokytųsi. Bet tam, kad jie galėtų bendrauti su savo mažamečiais vaikais, paprastai geriau, kad kiekvienas iš tėvų taip pat kuo daugiau kalbėtų ta kalba, kuria jis kalba geriausiai, o dažniausiai tai būna jo gimtoji kalba. Savo gimtąją kalbą perduoti vaikams yra viena gražiausių mūsų dovanų jiems.

9. Audiovizualinė žiniasklaida ir internetas yra puikios priemonės kalboms mokytis, bet tik tuo atveju, jei jomis naudojamasi tinkamai.

10. Kalbėti kito kalba yra ne pažeminimas, o privilegija, pagarbos išraiška ir galimybė.

Translation : Maryam Snoussi

1. Briuselyje, labiau nei kur kitur, yra svarbu mokytis kalbų, bet tai taip pat neturėtų būti taip sudėtinga turint omenyje, kad mes žinome, kaip tai daryti ir patiriame malonumą padėdami vienas kitam.

2. Gebėjimas kalbėti prancūziškai, olandiškai ir angliškai neturėtų būti keleto privilegijuotųjų monopolija, bet turėtų tapti bendras visų briuseliečių, nepaisant jų socialinės padėties ar gimtosios kalbos, turtas.

3. Niekas neturėtų gėdytis vartoti kalbą, kuria nekalba gerai. Nėra geresnio būdo ją išmokti ar išlaikyti.

4. Kiekviena Briuselyje praleista diena gali ir turi suteikti galimybę kiekvienam iš mūsų šiek tiek patobulinti vieną iš mūsų kalbų ir padėti kitiems patobulinti vieną iš jų.

5. Kalbos mokymasis nėra nulinės sumos žaidimas : nauja kalba neturėtų būti mokomasi jau mokamų kalbų sąskaita.

6. Niekada nėra per vėlu pradėti mokytis naujos kalbos. Taip pat tai nėra ir per anksti : nėra poreikio laukti, kuomet mes visiškai įvaldysime vieną kalbą, prieš pradėdami mokytis kitos.

7. Mūsų vaikų smegenys yra puikiai pritaikytos mokytis keleto kalbų tuo pačiu metu. Todėl ankstyvas mokymasis vėliau gali padėti sutaupyti daug laiko, pastangų ir pinigų. Visgi visiškai sėkmei yra reikalinga gerai apgalvota strategija tiek namuose, tiek mokykloje.

8. Jei vaikai mokykloje mokosi ne savo tėvų gimtąją kalba, svarbu, kad tėvai ją išmoktų. Visgi, kuomet bendraujama su savo vaikais, įprastai, kaip galima nuosekliau, jiems yra geriau kalbėti jų geriausiai mokama kalba, kuri įprastai yra jų gimtoji kalba. Perduoti šią kalbą vaikams yra viena iš gražiausių dovanų, kurią jie gali gauti.

9. Audiovizualinė žiniasklaida ir internetas yra nuostabūs kalbos mokymosi įrankiai, bet tik jei naudojami protingai.

10. Kalbėti kito kalba nėra pažeminimas, bet privilegija, tai pagarbos ir galimybės ženklas.

Translation : Lina Marcinkuté